Automatinių pavarų dėžių remontas

Stovint kamštyje taip lengva suprasti, kodėl beveik 90% JAV eksploatuojamų automobilių turi automatines pavarų dėžes. Vieni jas dievina, kiti tiesiog negali pakęsti. Tačiau faktas tas, kad automobilių su tokio tipo pavarų dėžėmis ir mūsų krašte vis daugėja. Tiesa, nors mūsų gatvėmis ir keliais rieda jau nemažai “automatų”, tačiau daugeliui vairuotojų ne tik jų sandara, bet ir elementarios eksploatacijos subtilybės vis dar sunkiai suvokiamos. Automatinių pavarų dėžių sandara yra sudėtinga ir reikalaujanti kruopščios priežiūros, nes jų remontas yra labai sudėtingas ir brangus. 

Didžiausia vairuotojų problema, tai mažas dėmesys alyvos keitimui tiek „automatuose“ tiek mechaninėse pavarų dėžėse. Mechaninės dėžės nėra tokios jautrios kaip „automatinės“. Todėl daug vairuotojų susiduria su „automatų“ gedimais.

Kaip ir kiekvienas daiktas automatine pavarų dėžė  turi savų privalumų ir trūkumų.privalumas tas,  kad pačiam vairuotojui nebereikia perjungti pavarų. Taip pat važiuojant su „ automatu“ vairuotojas gali sutelkti didesnį dėmesį vairavimui, jo dėmesio neblaško pavarų perjunginėjimas. Pavaros perjungiamos automatiškai priklausomai nuo variklio sūkio, akceleratoriaus pedalo padėties. Trūkumas būtų tas, kad automobiliai su automatine pavarų dėžė yra brangesnės už automobilius su mechanine pavarų dėže. Taip pat automatinė pavarų dėžė reikalauja ypatingos priežiūros ir yra jautri tepalų pokyčiams. Tad į automatinę pavarų dėžę reikia pilti tokį tepalą koki nurodo gamintojas. Taip pavarų dėžės tarnavimo laikas paiilginamas.

Turite klausimų? Reikalinga konsultacija?
Susisiekite su mumis ir mūsų specialistai mielai atsakys į visus iškilusius klausimus.

Registruotis internetu info@carshelp.lt +370 695 95614

Dėkojame, kad domitės mūsų paslaugomis !

Automatinės pavarų dėžės trūkumai

Reikia griežtai laikytis automobilio gamintojo nurodytų tepalų keitimo intervalų. Brangesni tepalai. Be to, ne kiekvienas autoservisas keičia automatinių pavarų dėžių tepalus,nes tam reikia specialios įrangos.
Dar vienas automobilio su automatine pavarų dėže trūkumas – juo nepatartina tempti kitos mašinos, nes galima pakenkti pavarų dėžei. Automatinei pavarų dėžei būtinai reikia gerų starterio ir akumuliatoriaus.
Be to, automatinės pavarų dėžės sistema daug jautresnė, todėl greičiau genda. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad gedimų dažniausiai pasitaiko dėl netinkamos automobilio priežiūros. O tinkama priežiūra brangiai kainuoja. Susidaro tarsi užburtas ratas. Reikėtų turėti omeny, kad visi naudoti automobiliai atvežti iš užsienio, todėl nežinia, kaip jie buvo prižiūrimi buvusių savininkų. Kita kalba, jei perkamas naujas automobilis.

Automatinės (planetinės) pavarų dėžės

 Automatinę laiptinę transmisiją sudaro hidrodinaminis transformatorius ir planetinė pavarų dėžė. Hidrodinaminis transformatorius veikia kaip sankaba ir sukimo momento transformatorius. Automatinę planetinę pavarų dėžę sudaro planetinis reduktorius, valdomas sankabomis ir stabdžiais, hidraulinė arba elektrohidraulinė valdymo pavara. Planetinio reduktoriaus pavadinimas susijęs su planetinių krumpliaračių judėjimu. Jie juda aplink centrinį krumpliaratį kaip planetos aplink Saulę. Planetinio reduktoriaus perdavimo skaičiai ir įvairios sukimosi kryptys priklauso nuo to, sukasi ar yra sustabdytas centrinis krumpliaratis arba vediklis. Sujungus du elementus, užblokuojamas planetinis reduktorius, t. y. gaunama tiesioginė pavara.

Seniau gamintose automatinėse pavarų dėžėse, kurios valdomos hidrauline pavara, nėra elektroninio valdymo bloko ir elektromagnetinių vožtuvų. Čia pavarų perjungimo momentas nustatomas akceleratoriaus pedalo vožtuvu, pavarų dėžės antrinio veleno sukimosi greičiu bei išretėjimu variklio įsiurbimo kolektoriuje. Pavarų dėžėje įtaisyta diafragminė kamera sujungta su variklio įsiurbimo kolektoriumi. Jos diafragma sujungta su sklandžiu, kuris hidraulinėje valdymo sistemoje reguliuoja droselinį alyvos slėgį.

Ant planetinės pavarų dėžės antrinio veleno užmautas išcentrinis reguliatorius. Jis valdo alyvos slėgį hidraulinėje sistemoje. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo didesnis alyvos slėgis. Didesnis alyvos slėgis įjungia aukštesnę pavarą. Atsižvelgiant į droselinės sklendės padėtį ir automobilio važiavimo greitį, automatiškai jungiamos aukštesnės arba žemesnės pavaros.

Naujuose automobiliuose naudojamas elektrohidraulinis valdymas, kurio privalumai: įmanoma panaudoti kelias pavarų perjungimo programas (sportinis režimas, ekonominis ir t. t.); tolygiai jungiamos pavaros; galima pritaikyti įvairių tipų automobiliams; gedimų nustatymo galimybė (savidiagnostika). Pavarų perjungimo programos leidžia reguliuoti automobilio valdymą, jos įvertina automobilio pagreitį, stabdžių pedalo judėjimo greitį, degalų tiekimą. Tai leidžia parinkti tinkamą pavarą reikiamu momentu. Hidraulinė sistema sudaryta iš alyvos siurblio, pavarų perjungimo sklandžių, tam tikro skaičiaus elektromagnetinių vožtuvų ir valdymo sklandžių slėgiui reguliuoti. Automatinėje transmisijoje pavaros perjungiamos naudojant šiuos elementus:

  • hidraulines daugiadiskes sankabas;
  • vienakryptes movas.

Daugiadiskių sankabų paskirtis – automatinių pavarų dėžių krumpliaračių (planetinių reduktorių) valdymas, t. y. jų stabdymas arba sukimo momento perdavimas. Pagal tai daugiadiskės sankabos skirstomos į stabdžių ir pavaros. Stabdžių daugiadiskės sankabos būna sujungtos su pavarų dėžės korpusu. Jų paskirtis – perduoti sukimo momentą atitinkamai sujungtai pavarai arba jį nutraukti. Daugiadiskė sankaba įsijungia tuomet, kai į jos valdymo cilindrą tiekiama alyva. Valdymo cilindrą sujungus su grįžtamąja alyvos linija, lėkštinės spyruoklės stumia stūmoklį atgal ir išjungia sankabą.

Pavarų valdymo svirtis

Automobilio (su pavarų valdymo svirtimi) vairuotojas pasirenka reikiamą važiavimo programą:

P – stovėjimas (esant šiai padėčiai stumti automobilį griežtai draudžiama);

R – atbulinė pavara;

N – neutrali padėtis: varantieji ratai atjungti nuo variklio, automobilį esant šiai programai galima transportuoti nepaleistu varikliu ne didesniu kaip 35 km/h greičiu ir nedideliu atstumu;

D – važiavimas pirmyn;

3 – galima aukščiausia trečioji pavara;

2 – galima aukščiausia antroji pavara;

1 – galima aukščiausia pirmoji pavara.

Hidraulinėje sistemoje alyva cirkuliuoja veikiant siurbliui, pvz., vidinės sankabos krumpliaratiniam siurbliui, kurio vidinis krumpliaratis sujungtas su hidrotransformatoriaus siurbliaračiu.

 Prieš paleidžiant variklį pavarų valdymo svirtis (selektorius) pastatoma į padėtį P. Šioje padėtyje sustabdoma automobilio transmisija ir su ja sujungti ratai. 1, 2 arba 3 padėtys pasirenkamos važiuojant blogais keliais, tempiant sunkią priekabą, stabdant varikliu, kai norima, kad automatiškai nesijungtų aukštesnė pavara.

Paslinkus pavarų valdymo svirtį į padėtį D, automobilis paruošiamas važiuoti pirmyn. Pavarų perjungimas tuo metu priklauso nuo variklio sūkių. Varikliui veikiant tuščiosios eigos sūkiais hidrotransformatoriaus sukuriamas sukimo momentas nepajėgia pastumti automobilio. Kad automobilis neriedėtų, nuspaudžiamas stabdys.

Planetinis reduktorius

Planetinį reduktorių sudaro: vainikinis krumpliaratis, palydovai, sumontuoti vediklyje ir centrinis krumpliaratis. Vainikinis krumpliaratis, centrinis krumpliaratis ir vediklis gali būti pakaitomis sukami arba stabdomi, atsižvelgiant į juos veikiančių daugiadiskės sankabos arba daugiadiskio stabdžio būseną. Palydovai gali suktis vainikinio krumpliaračio vidine arba centrinio krumpliaračio išorine dalimi. Tai leidžia neperjungus krumpliaračių gauti įvairius perdavimo skaičius arba atbulinę sukimosi kryptį. Sukimo momento ir greičio transformavimas atitinka perdavimo skaičių, kuris priklauso nuo varomojo ir varančiojo krumpliaračių krumplių skaičiaus santykio. Kai du planetinio reduktoriaus elementai yra standžiai sujungiami, planetinis reduktorius yra užblokuotas, sukasi kaip atskiras mazgas, gaunama tiesioginė pavara.

Alyvos siurblys

Alyvos slėgį hidraulinėje automatinės pavarų dėžės valdymo sistemoje, hidrotransformatoriuje ir visoje pavarų dėžės tepimo sistemoje užtikrina alyvos siurblys. Alyvos lygio patikrinimas gali suteikti informacijos apie pavarų dėžės būklę. Ne toks, koks turėtų būti, alyvos lygis gali sukelti apie dvidešimt skirtingų pavarų dėžės gedimų. Dažnai pavarų dėžė pradeda normaliai veikti nustačius tinkamą alyvos lygį. Jei alyvos lygis žemas, siurblys kartu su alyva pagriebia ir oro. Sumaišytoje alyvoje atsiranda mažų oro burbuliukų, todėl alyva pasidaro spūdi, pradeda vėliau jungtis pavaros, pasigirsta smūgiai joms persijungiant. Kai alyvos lygis aukštas, planetiniai krumpliaračiai sukasi alyvoje ir ją labai taško, todėl efektas toks pat, kaip ir esant žemam lygiui. Kai alyva karšta ir sumaišyta su oru, labai padidėja jos garavimas, tai sutrikdo normalų dėžės vožtuvų darbą. Vožtuvai gali užstrigti, dėl to visai neįmanoma perjungti pavarų. Automatinėse pavarų dėžėse labai svarbi yra alyva, pagal ją galima nustatyti ir transmisijos būklę. Naujai pakeistas, tvarkingos automatinės transmisijos tepalas yra rausvos spalvos. Jei pavarų dėžės karteryje yra pageltonavusi ar net pajuodavusi alyva – ją reikia keisti. Skubi pagalba pavarų dėžei reikalinga ir tuomet, kai net ir neseniai keista alyva pajuodusi ir turi svilėsių kvapą.
Svarbu periodiškai patikrinti automatinės pavarų dėžės tepalo lygį. Viena iš dažniausių automatinių pavarų dėžių gedimų priežasčių – sumažėjęs alyvos lygis, pvz., dėl nehermetiškų ir tepalą leidžiančių riebokšlių. Kai pavarų dėžėje trūksta tepalo, hidraulinėje sistemoje sumažėja slėgis. Tuomet frikcionai greičiau pradeda buksuoti ir agregatas sugenda. Tokių pasekmių nesunku sulaukti net ir tuomet, kai pavarų dėžės karteryje trūksta visai nedaug alyvos.  Automatinės pavarų dėžės itin išrankios tepalams. Jokiu būdu nevalia į jas pilti kitokį tepalą, nei reikalauja gamintojas. Dažniausiai „pagyvenusių“ automobilių „automato“ alyva keičiama kas 30 tūkst. kilometrų.