Automobilio ausinimo sistemos remontas

Automobilio ausinimo sistemos remontasAutomobilio ausinimo sistemos remontas – Reikia nuolat stebėti, kad aušinimo skysčio temperatūra  aušinimo sistemoje būtų  85 – 95°C, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros, variklio apkrovos ir jo sūkių dažnio. 

Aušinimo sistemos techninio aptarnavimo metu  patikrinama ventiliatoriaus pavaros diržai, išvalomas radiatoriaus paviršius, patikrinami skysčio šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai, aušinimo skysčio užšalimo temperatūra ir kitos  skysčio savybės.Vizualiai patikrinama,ar  nėra jo prasisunkimo vietų, periodiškai keičiamas aušinimo skystis.

AUŠINIMO SISTEMOS SANDARA

1. Variklis
2. Radiatorius
3. Automobilio salono šildytuvas
4. Termostatas
5. Plėtimosi bakelis
6. Radiatoriaus dangtelis
7. Viršutinė žarna
8. Apatinė žarna
9. Ventiliatorius
10. Ventiliatoriaus įjungimo jutiklis
11. Temperatūros jutiklis
12. Aušinimo skysčio siurblys

Pagrindinės aušinimo sistemų dalys

Uždarą priverstinę skysčio aušinimo sistemą sudaro bloko ir cilindrų galvučių aušinimo ertmės, radiatorius, skysčio siurblys, termostatas, ventiliatorius, jungiamieji vamzdžiai, šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai. Sistema skysčiu pripildoma pro vamzdelį, įlituotą į radiatoriaus viršutinį bakelį ir uždaroma dangteliu. Skysčiui iš sistemos išleisti apatiniame radiatoriaus bakelyje ir variklio bloke įtaisyti čiaupai. Skystį cirkuliuoti verčia išcentrinis siurblys. Jis pumpuoja skystį į skirstymo kanalą, iš kurio pro angas patenka į aušinimo ertmes ir aušina viršutines cilindrų įvorių dalis. Skystis iš bloko pro kanalų angas patenka į cilindrų galvutę ant vožtuvų lizdų pertvarų įvorių ir jas aušina.
Daugumos variklių skysčio siurblys įtaisytas priekinėje bloko dalyje; jį suka diržinė pavara. Šiuose varikliuose papildomai įmontuoti aušinimo skysčio plėtimosi bakeliai, kuriuose kondensuojąsi garai ir pašalinamas oras.

Automobiliuose su pneumatinėmis stabdžių sistemomis variklio aušinimo sistema aušina dar ir kompresorių.
Prie variklio aušinimo sistemos prijungtas automobilio salono šildytuvas. Aušinimo sistemos darbas kontroliuojamas temperatūros jutikliu, įmontuotu viršutiniame bloko dangtelyje, kurio rodiklis yra kabinos prietaisų skyde. Apie variklio perkaitimą informuoja signalinė lemputė.
Yra variklių, kuriuose dalis aušinimo skysčio iš cilindrų bloko atvamzdžiu patenka į skysčio-alyvos šilumokaitį, o iš ten kanalu nuteka į priekinės galvutės aušinimo ertmes. Šilumokaitis reikalingas alyvai greičiau įkaisti variklio darbo pradžioje, skysčio ir alyvos temperatūrų skirtumui išlyginti, kad variklis būtų tolygiau aušinamas.

AUŠINIMO SISTEMOS DIAGNOSTIKA

Aušinimo sistemos paskirtis yra palaikyti automobilio varikliui optimalų darbo temperatūrinį režimą. Vidutinė darbinė variklio temperatūra skirtingo tipo varikliams gali būti ne vienoda, tačiau apytiksliai ji siekia 90C.
Pagrindinis požymis, kad turime gedimą, vienaip ar kitaip susijusį su aušinimo sistema, yra variklio temperatūros padidėjimas, kitaip tariant, perkaitimas. Tačiau praktika rodo, kad tai yra jau pasekmė kito gedimo, o priežastys tam gali būti labai įvairios. Šios priežastys yra gerai žinomos, tačiau, kai kurios jų, iš pirmo žvilgsnio atrodančios nereikšmingos, taip pat gali turėti įtakos į automobilio variklio darbinės temperatūros padidėjimą. Pamėginkime išvardinti šiuos gedimus.

AUŠINIMO SISTEMOS GEDIMAI

Šių gedimų skaičius yra ne toks jau mažas, be to, dažnai jie vienas su kitu būna susiję. Todėl tenka sugaišti daug laiko, nustatant pagrindinę variklio kaitimo priežastį. Aušinimo sistemos diagnostiką apsunkina tai, kad beveik visų šiuolaikinių automobilių aušinimo sistemos yra uždaro tipo t.y. neturi susisiekimo su atmosfera. Kaip žinoma iš fizikos, kylant slėgiui, taip pat didėja virimo temperatūros reikšmė. Savaime suprantama, kad didėjant virimo temperatūros reikšmei, mažėja pačio virimo proceso atsiradimo galimybė. Yra automobilių, kurių antras aušinimo sistemos ventiliatoriaus greitis įsijungia prie 105C. Esant tokiai temperatūrai, atsiradęs nesandarumas sukels virimo procesą (dėl slėgio kritimo) aušinimo sistemoje ir tuo pačiu sutriks aušinimo skysčio cirkuliacija. Savaime suprantama, toks variklis pradės kaisti.

Sugedęs aušinimo sistemos siurblys

Aušinimo skysčio siurblys, liaudyje vadinamas vandens pompa, dažnam gali pasirodyti ne toks svarbus variklio skyriaus elementas ir dėl to neretai nebūna keičiamas, kai tai yra būtina. Aušinimo skysčio siurblys – variklio aušinimo sistemos detalė, kurios gedimas gali įtakoti kitų variklio dalių ar mazgų gedimus. Dėl šios priežasties gali būti reikalingas ir rimtesnis variklio remontas bei netikėtos didelės išlaidos automobilio savininkui.
Yra nemažai faktorių, kurie gali įtakoti vandens pompos gedimą, todėl būtina įsitikinti, jog pats siurblys yra tinkamai sumontuotas bei yra tvarkingi kiti mazgai ir jų elementai, su kuriais siurblys turi tiesioginį veikimo kontaktą.

Per didelis dirželio įtempimas arba dirželio sudilimas

nutrūkus dirželiui galima pastebėti gumos pėdsakus ant škyvo. Priežastis: per didelis dirželio įtempimas arba sudilusio dirželio nepakeitimas laiku, kurį reikia keisti kaskart keičiant aušinimo skysčio siurblį.

Netinkamas dirželio uždėjimas

sutrūkęs sandarinimo žiedas yra rezultatas, o ne priežastis blogai sumontuoto paskirstymo diržo. Sumontavus naują paskirstymo diržą, patikrinti ar teisinga diržo eiga. Dėl skirtingo susidėvėjimo lygio, visi įtempiantys ir laisvai besisukantys guoliai ir kiti elementai turi būti keičiami kaskart keičiant vandens pompą. Priešingu atveju, dėl naujai pakeisto diržo stangresnio įtempimo, labiausiai susidėvėjusi dalis gali sugesti anksčiau laiko ir įtakoti diržo nuslydimą nuo perdavimo sistemos elementų.

Disbalansinė kitų besisukančių detalių eiga

tokios dalys, kaip ventiliatorių termomovos arba patys ventiliatoriai turi būti tikrinami ir turi tolygiai suktis. Jei nebus pakeista tokio tipo pažeista dalis, tai gresia priešlaikiniu aušinimo skysčio siurblio gedimu.
Nuotraukoje parodytas guolio gedimas, kuris atsirado dėl vandens pompos sparnuotės disbalanso.

Nežymus aušinimo skysčio ištekėjimas

tam tikras kiekis, kuris išbėga per pirmas 1 – 3 valandas darbo dėl naujai pakeistų perdavimo sistemos elementų bei vandens pompos, laikomas normaliu dalyku. Siekiant, jog vartotojas nepastebėtų ištekėjimo, naujausi siurbliai turi ištekėjimo rezervuarą, kuriame dėl pastarojo atvejo išbėgęs skystis išgaruoja be žymaus pėdsako.

Žymus aušinimo skysčio ištekėjimas

pastovus bei dideliais kiekis ištekantis aušinimo skystis per drenažinę ertmę reiškia neatidėliotiną būtinybę patikrinti aušinimo sistemą. Dažniausios to pasitaikančios priežastys yra netinkamo skysčio naudojimas aušinimo sistemoje arba užterštas bei ne laiku keičiamas aušinimo skystis. Senesnės konstrukcijos varikliuose nešvarumų atsiradimas tiesiogiai priklauso ir nuo variklio cilindrų galvutės tarpinės sandarumo. Dėl išmetamų dujų patekimo į aušinimo sistemą keičiasi aušinimo skysčio cheminė struktūra ir jo savybės aušinant. To pasekmėje, padidėjus slėgiui aušinimo sistemoje, neretai sugadinama vandens pompos membrana.

Aušinimo skysčio siurblio sparnuotės mechaniniai pažeidimai

dažniausiai atsiranda dėl metalinių liekanų aušinimo sistemoje. To priežastis dažniausiai būna prieš tai buvusios vandens pompos, termostato ar kitų aušinimo sistemoje dalyvaujančių elementų atitrūkusios ar nulūžusios dalelės. Būtina įsitikinti, jog aušinimo sistema buvo tinkamai išplauta ir išvalyta prieš pilant naują aušinimo skystį į aušinimo sistemą.

Netinkamo skysčio naudojimas aušinimui

tokiais atvejais, dėl sistemoje esančio vandens ir/arba druskų, visą aušinimo skysčio siurblį gali paveikti erozija. Ši pasekmė gali atsirasti dėl to, jog yra naudojamas netinkamas arba ne toks, koks turi būti pagal automobilio gamintojo rekomendacijas nurodytas, skystis aušinimui.

Sugedęs termostatas

Termostatas paskirtis- užtikrinti greitesnį variklio įšilimą iki normalios darbinės temperatūros po užvedimo ir automatiškai palaikyti jo temperatūrą optimaliose ribose.
Dažnai nutinka taip kad aušinimo sistemoje esantys termostatai sugenda. Kaip pastebėti kad sugedo termostatas? Visų pirma – pakinta automobilio darbinė temperatūra, ji dažniausiai gali pakisti dviem būdais, pirmasis tai toks kai temperatūra niekada nepasiekia darbinės temperatūros ribos ir automobilio variklis tarsi iš pažiūros yra visuomet šaltas. Antrasis variantas kai sugenda termostatas, variklis pradeda kaisti ir jis gali perkaisti. Pirmuoju atveju Jūs rizikuojate netvarkingu automobilio darbu, prastesne trauka ir dinamika bei padidėjusiomis kuro sąnaudomis. Jei vis tik termostatas sugedo ir užstrigo užsidariusioje padėtyje ir neatsidaro arba nepilnai atsidaro – variklis pradeda kaisti. Tokiu atveju reikia kuo skubiau susitvarkyti šią problemą nes perkaitintas variklis stipriai sugadinimas ir remontas kainuoja brangiai ir gali trukti net ne vieną dieną.

Norint patikinti termostatą jau jį išėmus papildomų įrankių ar medžiagų nereikia, pakanka karšto vandens, beveik verdančio, ką galima padaryti namų salųgomis labai nesunkiai į puoduką įpylus vandens ir į karštą vandenį įdėjus termostatą. Vandenyje jis turėtų atsidaryti, o ištraukus ir vėstant pilnai užsidaryti.

Sugedęs radiatorius

Radiatorius aušina variklyje įkaitusį skystį ir atiduoda šilumą į aplinką. Ji sudaro viršutinis ir apatinis bakeliai, atraminėmis plokštelėmis sujungti su šerdimi. Viršutiniame bakelyje yra įpylimo anga su dangteliu. Prie jo pritvirtintas jungiamasis vamzdis, pro kurį skystis iš termostato korpuso teka j radiatorių. Vamzdeliu iš radiatoriaus išeina garai. Prie apatinio bakelio pritvirtintas jungiamasis vamzdis skysčiui iš radiatoriaus į siurblį tiekti ir išleidimo čiaupas. Viršutiniai ir apatiniai radiatoriaus bakeliai ir atraminės plokštės, kurios juos sutvirtina, dažniausiai liejami iš ketaus arba štampuojami iš žalvario. Jau gaminami aliuminiai radiatoriai, kurie yra daug lengvesni ir gerai atiduoda šilumą į aplinką.

Radiatorius yra bene pagrindinė automobilio aušinimo sistemos dalis. Išbėgus antifrizui, iš bėdos, galima įpilti vandens, prakiurusią žarnelę galima užklijuoti izoliacine juostele, tačiau radiatorių teks remontuoti, jeigu jis leidžia skysčius. Parduotuvėse galima rasti įvairių aušinimo sistemos hermetikų, tačiau, hermetikai – laikina ir ne visada padedanti priemonė. Yra automobilių aušinimo sistemų, kurioms dėl jų konstrukcinių ypatybių hermetikai negali padėti. Taip pat reiktų žinoti, kad jie gali ne tik sustabdyti pratekėjimą, bet ir užkimšti visą sistemą. Tokiu atveju reiktų ir radiatoriaus remonto, ir sistemos plovimo paslaugų.

Neveikiantis radiatoriaus ventiliatorius

Ventiliatorius traukia orą pro radiatorių. Variklio ašinį ventiliatorių sudaro sparnuote ir stebulė su pavaros skriemuliu. Dažniausiai jį suka alkūninio veleno skriemulys diržinė pavara.
Galimi gedimai
• Ventiliatoriaus mentės sulūžusios
• Neveikiantis termorėle
• Nutrukęs diržas (jeigu diržine pavara)
• Sugedęs elektros variklis (jeigu pavara elektrinė)

Sugedęs ventiliatoriaus paleidimo temperatūrinis jutiklis

Temperatūros jutiklis yra skirtas informacijai apie variklio temperatūrą į prietaisų skydelį tiekti. Temperatūros jutiklis yra daugiafunkcis. Jis ne tik informuoja vairuotoją apie variklio temperatūrą, bet ir kontaktais maitinimo sistemos valdymo blokui siunčia informaciją apie variklio temperatūrą. Varikliuose temperatūra kontroliuojama termometru ir kontroline lempute. Termometras rodo aušinamojo skysčio temperatūrą. Kontrolinė lemputė įsijungia aušinamojo skysčio temperatūrai viršijus didžiausiąją leistiną. Priklausomai nuo aušinamojo skysčio temperatūros, šiluminis jungiklis sistemose su elektrine pavara įjungia ir išjungia ventiliatorių. Šiluminiai jungikliai būna įvairių įsijungimo temperatūrų.

Aušinimo sistemos nesandarumas

Yra keletas praktinių būdų nesandarumo paieškai atlikti. Vienas jų būtų atsukant aušinimo sistemos kamštį ir vietoje jo, parinkus atitinkamą adapterį, sujungti aušimo sistemą su suspausto oro padavimo magistrale. Aušinimo sistemos testeris su adapteriais parodytas 10 pav.

Neturint centralizuoto suspausto oro, galima panaudoti tam tikslui skirtus specializuotus rankinius siurblius, kurie įeina į aušinimo sistemos testerio sudėtį. Rekomenduotinas paduodamo oro slėgis 1–1,4 bar.
Išoriniai nesandarumai gerai pasimato, nes per juos pradeda tekėti aušinimo skystis. Atliekant sandarumo tikrinimą, patartina lygiagrečiai atlikti ir oro pašalinimo procedūrą, t. y. esant suspaustam aušinimo skysčiui, kelis kartus nuspausti rankiniame siurblyje, esantį slėgio nuleidimo vožtuvą.

Atliekant šias procedūras, reikia nepamiršti atidaryti salono apšildymo. Prie aušinimo sistemos sandarumo testo reikėtų priskirti ir išsiplėtimo indo kamščio tikrinimą.

Pažeista variklio galvutė arba jos tarpinė

Laiku nepastebėjus, variklio temperatūros padidėjimo labai dažnai įvyksta kur kas rimtesni gedimai, kurie susiję su variklio galvutės tarpinės pažeidimu bei pačios galvutės trūkiais variklio remontas neišvengiamas.  Pagrindinai požymiai rodantys, kad jau įvyko paminėti gedimai yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja, patenkanti kompresija į aušinimo sistemą. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją aušinimo sistemoje. Pastarajai sutrikus, ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai ne įsijungia) radiatoriaus ventiliatorius. Tai galima paaiškinti tuo, kad vietoje, kurioje yra temperatūrinis ventiliatoriaus daviklis, esant sutrikusiai aušinimo skysčio cirkuliacijai, gali susidaryti oro kamštis. Tokiu atveju, temperatūrinio daviklio aplinkos temperatūra bus žemesnė ir jis laiku neįjungs ventiliatoriaus.
Nuosekliai diagnozuojant aušinimo sistemą, sekantis etapas būtų, taip vadinamas, galvutės sandarumo testas. Šiam tikslui naudojamas galvutės tarpinės sandarumo testeris. Įvairioje techninėje literatūroje šis testeris dar gali būti vadinamas CO2 pralaidumo testeriu. Esmę šio testo sudaro tai, kad jo metu aušinimo sistemoje yra aptinkamas CO2 kas rodo , kad galvutės tarpinė arba pati galvutė yra nesandari. Šis testeris sudarytas iš dvejų viena su kita sujungtų kamerų, kurios yra užpildomos reagentu. Tam, kad atliktumėte testą, prietaisas, adapterių pagalba, sujungiamas su aušinimo sistema. Variklio temperatūra pakeliama iki darbinės ir stebimas reagentas testeryje. Esant pažeistai tarpinei arba pačiai galvutei, CO2 patenka į testerį ir keičia reagento spalvą. Jo spalva iš mėlynos pasidaro geltona benzininiam varikliui ir žalia – dyzeliui.

Nepilnai pašalintas oras iš aušinimo sistemos

Dar vienas prietaisas, kuris naudojamas aušinimo sistemos aptarnavimui, yra prietaisas, skirtas aušinimo sistemos užpildymui aušinimo skysčiu. Šio prietaiso panaudojimas užtikrina aušinimo sistemos užpildymą be oro kamščių, kas apsaugo automobilį nuo anksčiau minėtų gedimų.
Vienas tokių prietaisų parodytas 13 pav. Šis prietaisas yra firmos „Leitenberger GmbH“ gamybos ir sutrumpintai vadinamas KVB 01. Prietaiso pajungimas prie aušinimo sistemos išsiplėtimo indo atliekamas adapteriu. Gali būti naudojami specializuoti arba universalus adapteriai.

Užpildant aušinimo sistemą turi būti patenkintos tam tikros sąlygos

• išsiplėtimo talpa turi būti tuščia;
• aušinimo skysčio kiekis ir kokybė turi atitikti automobilio reikalavimus;
• paduodamas suspaustas oras, kurio slėgis nuo 6 iki 10 bar, našumas 125 l/min (prie 6 bar);
• rekomenduojama pildyti sistemą iš graduotos talpos;
• prieš pradedant užpildyti sistemą reikia įjungti automobilio apšildymą, įjungti degimą, tačiau automobilio neužvesti.

Neveikiantis radiatoriaus kamščio vožtuvas.

Kaip taisyklė, kamštis turi slėgio vožtuvą, kurio neteisingas funkcionavimas taip pat gali sukelti variklio temperatūros didėjimą. Daugelyje automobilių, gamintojai ant paties kamščio nurodo slėgį, prie kurio atsidaro vožtuvas. Pavyzdžiui: japoniškiems automobiliams šis atsidarymo slėgis svyruoja nuo 0,9 iki 1,2 bar. Tuo tarpu, kai kurių Audi automobilių atsidarymo slėgis yra 1,3-1,5bar. Jeigu ant kamščio nėra nurodytas vožtuvo atsidarymo slėgis, tada šio parametro reikia ieškoti šio automobilio techninėse sąlygose. Tam, kad patikrinti kamštį, taip pat naudojamas suspaustas oras ir specializuoti, tik tam kamščių tipui, skirti adapteriai. Tikrinamas kamštis nusukamas nuo išsiplėtimo indo ir užsukamas ant adapterio. Adapteris sujungiamas su suspausto oro šaltiniu. Palaipsniui keliamas slėgis, kurio dydis stebimas manometro pagalba. Pasiekus vožtuvo atsidarymo slėgį, jis akimirksniui atsidaro ir vėl užsidaro t.y. palaiko pastovų slėgį. Galimi vožtuvo gedimai: vožtuvas aplamai nelaiko slėgio, keliant slėgį – neatsidaro, atsidaro ne prie tos slėgio reikšmės, kuri nurodyta techninėje literatūroje. Esant bet kuriam iš šių gedimų, kamštį būtina keisti.

VARIKLIO AUŠINIMUI NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS

Antifrizas – medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą. Antifrizu vadinamas ir paruoštas mišinys (aušalas), kurio užšalimo temperatūra žemesnė negu vandens.
Antifrizų veikimas paremtas reiškiniu, kai vandenyje ištirpusios medžiagos mažina vandens užšalimo temperatūrą.
Kai oro temperatūra gali būti žemesnė už 0 °C, rekomenduojama automobilių aušinimo sistemas užpildyti skysčiu, kurio užšalimo temperatūra būtų žemesnė už galimą aplinkos temperatūrą. Automobilinis antifrizas paprastai yra etilenglikolis (1,2 – etandolis), kuris yra pilamas .
Aušinimo sistemos diagnostikos prietaisams taip pat galima priskirti ir aušinimo skysčio užšalimo temperatūros matuoklį.

Šiuo prietaisu galima nustatyti:
• Aušinimo skysčio užšalimo temperatūrą (skalė A)*;
• Langų apiplovimo skysčio užšalimo temperatūrą (skalė B);
• Akumuliatoriaus elektrolito tankį (skalė C).
Tam, kad atliktumėte aušinimo skysčio užšalimo temperatūros pamatavimą pakeliamas prietaiso gale, esantis dangtelis ir pipete užlašinamas matuojamas skystis ant prizmės.
Nuleidžiamas dangtelis. Skystis turi tolygiai pasiskirstyti visame prizmės plote. Nukreipiamas prietaisas i šviesą ir žiūrint pro okuliarą bei jį sukant, nustatomas reikiamas ryškumas. Matavimo rezultatas atskaitomas reikiamoje skalėje, toje vietoje, kurioje kerta skiriamoji linija tarp tamsesnės ir šviesios zonų.

Europoje aušinimo skysčio gamybai plačiausiai naudojamas etilengliukolis. Tokiu atveju užšalimo temperatūra atskaitoma A skalės dešinėje pusėje.
Ar prietaisas teisingai matuoja galima patikrinti destiliuotu vandeniu. Tikrinimas vyksta pagal aukščiau pateiktą matavimo aprašymą. Skiriamoji linija tarp tamsesnės ir šviesesnės zonų turi eiti per liniją pažymėta užrašu „WATERLINE“.

AUŠINIMO SISTEMOS TECHNINIS APTARNAVIMAS

Atliekant aušinimo sistemos techninį aptarnavimą dažniausiai būna patikrinami ventiliatoriaus pavaros diržai, skysčio šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai, aušinimo skysčio užšalimo temperatūra ir kitos jo savybės, išvalomi radiatoriai. Apžiūrima, ar visos detalės savo vietoje, taip pat pakeičiamas ir pats aušinimo skystis. Automobilio aušinimo sistemos techninis aptarnavimas autoservisuose atliekamas vadovaujantis mašinos gamintojo rekomendacijomis.
Dažnai aušinimo sistema turi gana aukštą darbinę temperatūrą. Išsihermetizavus (dažniausiai per netvarkingą įpylimo kamštį arba per nesandarumus jungtyse) aušinimo skystis pradeda virti. Verdant susidarantys garai dar pablogina šiluminį balansą.
Aušinimo efektyvumo sumažėjimas blogina šilumos atidavimą iš stūmoklio cilindro sienelėms. Stūmoklio temperatūra kyla, ir mažėja šiluminis tarpelis tarp stūmoklio ir cilindro sienelių. Atskirose stūmoklio sijonėlio vietose tarpelis visai išnyksta. Stūmoklis pradeda spausti cilindro sieneles. Papildoma trintis dar labiau didina temperatūrą kontakto vietoje. Įkaitusi alyva pradeda prarasti savo savybes. Tepimo plėvelė pradeda trūkinėti. Prasideda pusiau sausoji trintis. Stūmoklis kontakto vietoje pradeda lydytis. Dalis susilydžiusio metalo prikepa prie cilindro sienelių ir sudaro nelygumus, dar didindamas trintį. Procesas vyksta labia greitai, ir variklis galutinai sugadinamas.
Tvarkant šią sistemą, būtina laikytis nustatytų saugumo technikos reikalavimų, kadangi aušinimo skystis yra nuodingas. Dirbant prie įkaitusios aušinimo sistemos ypač atidžiai reikia saugoti akis ir neuždengtas kūno vietas. Prieš bandant atidaryti radiatoriaus dangtelį, reikia įsitikinti, ar jau atvėso aušinimo skystis. Sandariai užsuktas jis padidina spaudimą ir neleidžia skysčiui užvirti. Rekomenduojama dangtelio neatidarinėti, kol jis labai karštas. Prieš apžiūrint ventiliatorių reikėtų prisiminti, kad, kai jis sukasi, sparnelių nesimato, o elektra varomi ventiliatoriai gali pradėti veikti net ir išjungus variklį, todėl prieš pradedant darbus reikia išjungti energiją. Tinkamai prižiūrima automobilio aušinimo sistema tarnaus efektyviai ir ilgai.

0 Comments

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *